liungėti

liungė́ti, liùnga, -ė́jo intr. 1. linguoti, suptis: Mini, ir liùnga tas liūnas Dkšt. Aplink apaugo medžiais, o ta versmė liùnga Tvr. Kai eini per klampią pievą, ana ir liùnga Kkl. Liko mažas ežeriukas kap akis, o visur tik liùnga LMD(Švnč). Eina bernas per laukelį, net laukelis liùnga Dglš. | Kai insėdo karietėlėn, net karieta liungėjo TDrIV155(Btrm). Svyra liunga mergelių suolas LTR(Švnč). Šoka jaunimelis, net padlogas dunda, verkia mūs sesulė, net suolelis liunga Ml. 2. Slk dribsėti, liulėti iš riebumo: Tokie riebūs paršiukai – net liùnga Krns. Tik liùnga visas, kai eina, iš sunkumo Tvr. Kai bėga, visas liùnga iš riebumo Švnč.